Burbono vanilės ankštis

Išbandykite tikrą vanilę ir Jūs nustebsite, kokia aromato ir skonio galia slypi tuose mažuose juoduose taškeliuose – vanilės sėklytėse, esančios jos ankštyje. Vanilė naudojama kepiniams, gėrimams, padažams, ledams gardinti.

Be to, vanilė yra gerokai daugiau nei tik prieskonis. Ji naudojama ir parfumerijoje, kosmetikoje bei medicinoje, o jos gėlinis aromatas ramina ir gaivina kūną ir mintis.

Burboninės vanilės vardas yra kilęs iš Île Bourbon regiono, kurį vėliau prancūzų užkariautojai pervadino į Reunjoną. Šiandien šis terminas apibūdina vanilę, augančią Indijos vandenyne. Burboninės vanilės ankštys yra ilgos, plonos, pasižyminčios stipriu kvapu ir skoniu. Jų žievelė yra stora ir aliejinga, o viduje slepiasi gausybė smulkių sėklyčių.

Kilmės šalis – Madagaskaras.

Grynasis kiekis – 4–5 g.

• Supjaustykite vanilės ankštį stambiais gabaliukais ir suberkite į sandarų stiklinį indą su cukrumi. Cukrus prisigers vanilės aromato ir taip Jūs pasigaminsite natūralų naminį vanilinį cukrų.
• Įpjaukite ankštį išilgai per visą ilgį ir peiliu nugremžkite sėklytes – berkite jas į savo skaniausio pyrago, keksiukų ar sausainių tešlą.
• Aromatizuokite arbatą: tuščias vanilės ankštis susmulkinkite 1 cm ilgio gabaliukais ir suberkite į žaliosios ar juodosios arbatos indelį.
• Gabalėlį ankšties dėkite į kavos filtrą kartu su kava ir užvirkite.
• Tuščias vanilės ankštis dėkite į verdamą naminę obuolių tyrę – vanilė sumažins obuolių rūgštumą ir Jums galbūt net neprireiks cukraus.
• Virkite ankštis piene, kuriame gaminsite pudingą ar manų košę – Jūsų desertas švelniai pakvips vanile.

Ar žinojote, jog šviežiai nuskintos gelsvos vanilės ankštys yra visiškai bekvapės ir beskonės? Vanilei būdingas aromatas atsiranda tik po ankščių fermentacijos, kurią būtina pradėti ne vėliau kaip per 2 dienas nuo derliaus nurinkimo. Iš pradžių ankštys trumpam panardinamos į karšto vandens vonią, o po to suvyniojamos į audeklą, keletą savaičių fermentuotą medinėse dėžėse. Vienam kilogramui tamsiai rudų aromatingų vanilės ankščių išgauti reikalingi 5 kg žalių ankščių. Procesas kartojamas keletą kartų, kol maždaug po 6 mėnesių vanilė įgauna mūsų mėgstamą saldų aromatą. Po fermentacijos vanilės ankštys turi būti 2-3 mėnesius džiovinamos gerai vėdinamose patalpose. Galiausiai ankštys yra perrūšiuojamos rankomis pagal savo ilgį, surišamos ir taip paruošiamos kelionei į Europą.

Kvapioji vanilė (Vanilla planifolia L.) priklauso vanilės genties orchidėjoms, iš kurių tik vienintelė ši duoda kvapiųjų ankščių derlių. Vanilės iš pradžių augdavo išimtinai tik atogrąžų miškuose Centrinėje ir Pietryčių Meksikoje. Pasak legendos, ispanų užkariautojas Hernán Cortés buvo pirmasis europietis, 1519 m. atradęs šį aromatingą augalą. Jau netrukus po Meksikos užkariavimo Ispaniją pasiekė pirmosios vanilės ankštys, o XVII a. pradžioje vanilė pradėjo savo triumfą Europos karalių valdose. Prancūzai, itin pamėgę vanilę, atsižvelgdami į palankias klimato sąlygas, ėmė auginti vanilę savo kolonijose Madagaskare, Seišeliuose, Komorų salose ir Reunjone.